Gerai žinoma, kad saulės energijos technologija šiuo metu naudojama įvairiems tikslams – nuo gyvenamųjų namų maitinimo iki tarptautinės kosminės stoties saulės baterijų. Tačiau saulės baterijos turi vieną esminį apribojimą: jos negali generuoti elektros tamsoje.
Tačiau neseniai mokslininkų išradimas „saulės kolektorius“ suteikia dar vieną galimybę. Remiantis pranešimais, ši nauja „saulės“ technologija iš esmės yra priešinga tradicinėms saulės baterijų plokštėms, kurios veikia gaudydami saulės šviesą ir paversdamos ją energija, kuri gali būti naudojama įvairiems tikslams, o naujoji „saulės“ technologija fiksuoja energiją, kuri keliauja. iš Žemės į kosmosą. Naujoji „saulės“ technologija fiksuoja energiją, kuri keliauja iš Žemės į kosmosą.
"Kai vienoje Žemės pusėje tvyro tamsa, beveik visada atšąla. Šiluma yra tik dar viena energijos forma, kuri sklinda nuo Žemės paviršiaus ir daugeliu atvejų išsisklaido. Ši nauja plokštė bando aktyviai užfiksuoti šilumą ir naudoti kad gamintų naudingą energiją“. Projekto tyrėjai paaiškina: „Siekdami gaminti elektrą po saulėlydžio, svarstėme alternatyvią fotovoltinę koncepciją, kuri naudoja Žemę kaip šilumos šaltinį, o naktinį dangų – kaip šilumos šalintuvą, todėl susidaro „naktinis fotovoltinis elementas“, kuriame naudojama fotovoltinė šiluminė spinduliuotė. technologija ir radiacinis aušinimas.
Iš „ChatGPT“:
Sąvoka „apsaugos nuo saulės kolektorių“ yra intriguojanti ir gali pasiūlyti patrauklų kontrastą tradicinėms saulės technologijoms. Iš esmės anti-saulės baterijos generuotų elektros energiją naktį, panaudodamos temperatūros skirtumą tarp Žemės ir kosmoso.
Štai kaip tai gali veikti: dienos metu saulės baterijos sugeria saulės šviesą ir paverčia ją elektra. Naktį tos pačios plokštės spinduliuoja šilumą į erdvę, sukurdamos temperatūros skirtumą tarp plokštės ir išorinės erdvės šalčio. Šį temperatūrų skirtumą galima būtų panaudoti naudojant termoelektrines medžiagas elektros gamybai.
Nors teoriškai idėja yra pagrįsta, yra keletas iššūkių, kuriuos reikia išspręsti, kad saulės kolektoriai taptų praktiški. Viena iš pagrindinių kliūčių yra pasiekti efektyvumo lygį, panašų į tradicines saulės baterijas. Be to, tokie veiksniai kaip atmosferos sąlygos ir debesuotumas gali turėti įtakos jų veikimui.
Tačiau moksliniai tyrimai šioje srityje tebevyksta, o medžiagų mokslo ir energetikos technologijų pažanga gali lemti laimėjimus, dėl kurių apsaugos nuo saulės plokštės ateityje taps perspektyviu pasirinkimu. Tai įdomi koncepcija, pabrėžianti naujovišką atsinaujinančios energijos tyrimų potencialą.
